Tuščioji rida — tai atstumas, kurį krovininė transporto priemonė nuvažiuoja be jokio krovinio, dažniausiai grįždama po iškrovimo prie kito pakrovimo taško. Tai vienas didžiausių ir kartu mažiausiai pastebimų kelių transporto kaštų, nes už kurą, vairuotojo laiką ir nuvažiuotą atstumą mokama nepriklausomai nuo to, ar puspriekabė pilna, ar visiškai tuščia.
Šis reiškinys tiesiogiai lemia, kiek galiausiai kainuoja pati siunta. Toliau paaiškinama, kodėl tuščia rida atsiranda, kokio masto ji yra Europos keliuose ir kokiu būdu ji tyliai persikelia į galutinę sąskaitą.
Kas yra tuščioji rida ir kodėl jos beveik neįmanoma išvengti
Tuščioji rida susidaro tada, kai priemonė iškrauna krovinį vienoje vietoje, o kitą pakrovimą randa tik už dešimčių ar šimtų kilometrų. Prekių srautai retai būna simetriški — vienur gaminama, kitur vartojama — todėl dalis reisų neišvengiamai grįžta be užsakymo.
Klasikinis pavyzdys — regionas, į kurį atvežama daug statybinių medžiagų ar kuro, bet iš kurio beveik nieko neišvežama. Vilkikas atveža pilną puspriekabę, iškrauna ir lieka be atgalinio krovinio. Tokiais atvejais grįžimo kelias nesukuria jokių pajamų, tačiau visi kaštai lieka. Panašią problemą sukuria griežti pristatymo terminai: dalinius krovinius vežanti priemonė dažnai turi išvykti nustatytu laiku, net jei užpildyta tik iš dalies.
Kiek tuščių kilometrų iš tikrųjų nuvažiuojama Europoje
Europos Sąjungos mastu maždaug penktadalis visų krovininių automobilių nuvažiuotų kilometrų atliekama tuščiomis. 2024 m. šis rodiklis siekė 21,6 % — vadinasi, kas penktas kelio kilometras nesukūrė jokios transportavimo vertės.
Eurostato duomenimis, skirtumas tarp vidaus ir tarptautinių reisų yra ryškus: šalies viduje tuščiomis nuvažiuojama apie ketvirtadalį kilometrų (25,8 %), o tarptautiniuose maršrutuose — tik 12,6 %. Priežastis struktūrinė: judriuose tarptautiniuose koridoriuose lengviau rasti atgalinį krovinį, nes ten susikoncentruoja daug prekių srautų ir vežėjų. Skiriasi ir atskiros valstybės — nuo maždaug 6 % Belgijoje iki 43,7 % Kipre, kur didelę dalį reisų sudaro vienakryptis uosto ir statybų srautas.
Kaip tuščia rida atsispindi krovinio kainoje
Tuščia rida į kainą įskaičiuojama netiesiogiai. Vežėjas grįžimo kaštus paskirsto tarp apmokamų reisų, todėl už neproduktyvų kelią galiausiai sumoka ir tas siuntėjas, kurio krovinys keliavo tik viena kryptimi.
Dėl šios priežasties krovinių pervežimas planuojamas ne kaip pavieniai reisai, o kaip kuo uždaresni maršruto ratai — svarbu, kad priemonė turėtų ką vežti abiem kryptimis. Kai atgalinis krovinys randamas, kaštai pasiskirsto per du apmokamus reisus ir kaina siuntėjui krinta. Kai grįžtama tuščiomis, ta pati rida tampa gryna sąnauda. Todėl dvi vizualiai panašios siuntos tuo pačiu atstumu gali kainuoti skirtingai vien dėl to, ką vežėjas randa atgaliniam keliui.
Ką daro vežėjai, kad tuščią ridą sumažintų
Tuščia rida mažinama derinant kelių klientų krovinius, ieškant atgalinių užsakymų ir konsoliduojant maršrutus. Tai planavimo, o ne techninis darbas — pilnesnė puspriekabė reiškia mažesnę savikainą kiekvienam vežamam padėklui.
Patyrusios logistikos įmonės šiam tikslui naudoja krovinių biržas, jungia kelis mažesnius užsakymus į vieną reisą ir sudėlioja žiedinius maršrutus, kai viena priemonė aptarnauja kelis pakrovimo bei iškrovimo taškus iš eilės. Kuo tankesnis vežėjo klientų tinklas, tuo didesnė tikimybė, kad tuščiam grįžimo keliui atsiras krovinys. Būtent dėl to didesni operatoriai dažnai gali pasiūlyti pigesnę kainą tam pačiam maršrutui — jų tinkle paprasčiau užpildyti atgalinį reisą.
DUK
Ar tuščią ridą įmanoma visiškai panaikinti? Visiškai — ne. Kol prekių srautai lieka nesimetriški, dalis grįžimų vyks be krovinio. Realus tikslas — ją sumažinti geresniu planavimu, o ne pasiekti nulį.
Kodėl tarptautiniai reisai turi mažiau tuščios ridos nei vietiniai? Tarptautiniuose koridoriuose cirkuliuoja daugiau krovinių, todėl atgalinį užsakymą rasti lengviau. Vidaus rinkoje, ypač mažesnėje, pasirinkimų būna mažiau, o atstumai trumpesni.
Ar tuščia rida veikia ir pristatymo terminus? Netiesiogiai taip. Kai vežėjas laukia atgalinio krovinio, kad reisas neatsieitų per brangiai, kartais tenka rinktis tarp greitesnio, bet brangesnio, ir pigesnio, bet lėtesnio išvykimo.
Renkantis vežėją verta pasidomėti ne tik kaina už kilometrą, bet ir tuo, kaip planuojami grįžimo maršrutai — nuo to dažnai priklauso ir galutinė suma, ir pristatymo lankstumas.
