Daugelis mano, kad elektros prietaisams grėsmę kelia tik per aukšta įtampa. Varikliams ir kompresoriams dažnai pavojingesnė kaip tik priešinga situacija — užsitęsusi per žema įtampa. Ji nesukelia efektingo šuolio, todėl lieka nepastebėta, bet tyliai kaitina variklio apvijas, kol jos perdega.
Per žema įtampa — tai būsena, kai tinklo įtampa ilgesnį laiką lieka žemiau saugios ribos. Toliau paaiškinama, kodėl būtent varikliai jai jautriausi ir kaip nuo šios grėsmės apsisaugoti.
Ką reiškia „per žema įtampa”
Nominali įtampa Lietuvoje yra 230 voltų, o pagal standartą EN 50160 ji didžiąją laiko dalį turėtų išlikti ±10 % ribose — maždaug nuo 207 iki 253 voltų. Kai įtampa nukrenta žemiau apatinės ribos ir ten užsibūna, prasideda vadinamasis įtampos kritimas.
Priežastys dažniausiai kelios: didelė vartojimo apkrova vakaro valandomis, silpnas kaimo vietovių tinklas, ilgos linijos iki transformatorinės arba galingas kaimyninis vartotojas. Skirtingai nuo žaibo impulso, toks kritimas gali trukti minutes ar valandas, todėl jo poveikis kaupiasi.
Kodėl variklis nuo žemos įtampos perkaista
Elektros variklio galia priklauso nuo įtampos ir srovės sandaugos. Kai įtampa nukrenta, o mechaninė apkrova lieka ta pati, variklis trūkumą kompensuoja traukdamas didesnę srovę — kitaip jis tiesiog neįveiktų darbo.
Didesnė srovė apvijose virsta papildoma šiluma. Kadangi kaitinimas priklauso nuo srovės kvadrato, net nedidelis srovės padidėjimas smarkiai pakelia temperatūrą. Ilgainiui perkaitusi izoliacija sensta greičiau, o kraštutiniu atveju apvija perdega. Būtent todėl per žema įtampa varikliui pavojingesnė nei trumpas aukštos įtampos impulsas: pastarasis dažnai praeina be pasekmių, o užsitęsęs kaitinimas trumpina prietaiso amžių tyliai ir negrįžtamai.
Kurie prietaisai jautriausi
Labiausiai kenčia varikliniai ir kompresoriniai prietaisai: šaldytuvai, šaldikliai, oro kondicionieriai, šilumos siurbliai, vandens siurbliai ir skalbyklės. Juose sukasi elektros variklis, kurio negalima „sulėtinti” pagal įtampą — jam reikia pilnos galios paleidimui ir darbui.
Ypač jautrus yra kompresoriaus paleidimo momentas. Esant žemai įtampai, kompresorius sunkiai pasileidžia, ilgiau traukia didelę paleidimo srovę ir gali suveikti šiluminė apsauga arba, jei jos nėra, perdegti apvija. Elektronika su impulsiniais maitinimo blokais (kompiuteriai, televizoriai) žemą įtampą pakelia lengviau, nes patys blokai koreguoja maitinimą, tačiau ir jie turi apatinę veikimo ribą.
Klastinga tai, kad žala dažnai nepasireiškia iškart. Prietaisas kurį laiką veikia lyg niekur nieko, tik šiek tiek įkaista labiau nei įprastai, o gedimas įvyksta po kelių mėnesių arba metų. Tuomet priežastis jau sunku susieti su įtampos problema, o kompresoriaus ar variklio remontas neretai kainuoja tiek pat, kiek naujas prietaisas. Todėl pigiau apsisaugoti iš anksto, nei aiškintis gedimo šaltinį po fakto.
Kaip apsisaugoti nuo per žemos įtampos
Nuo užsitęsusio kritimo apsaugoma ne stabilizuojant, o atjungiant apkrovą, kol įtampa vėl taps saugi. Būtent todėl namuose su varikliniais prietaisais įtampos relė tampa praktine būtinybe, o ne pasirinkimu — įtampos relė atjungia maitinimą, kai įtampa nukrenta žemiau nustatytos ribos, ir vėl įjungia tik jai atsistačius.
Svarbiausia funkcija čia — pakartotinio įjungimo delsa. Ji neleidžia kompresoriui pasileisti iškart po įtampos grįžimo, kai maitinimas dar svyruoja, ir taip apsaugo nuo pakartotinių smūgių. Ribos ir delsa paprastai reguliuojamos, todėl relę galima priderinti prie konkretaus tinklo ir prietaisų. Jei įtampa krinta dėl nuolatinio tinklo silpnumo, greta gali prireikti ir stabilizatoriaus, kuris įtampą pakelia, o ne tik atjungia.
DUK
Kaip suprasti, kad namuose per žema įtampa? Netiesioginiai ženklai — pritemstančios lemputės įsijungus galingam prietaisui, sunkiai besileidžiantis šaldytuvas ar dažnai suveikianti prietaisų šiluminė apsauga. Tikslų vaizdą duoda įtampos matavimas.
Ar įtampos relė pakelia žemą įtampą? Ne. Ji apkrovą atjungia, o ne koreguoja įtampą. Įtampai pakelti reikalingas stabilizatorius; abu prietaisai gali veikti kartu.
Ar žema įtampa kenkia lemputėms ir elektronikai? Mažiau nei varikliams. LED ir elektronika turi maitinimo koregavimą, tačiau labai žema įtampa gali sukelti mirgėjimą ar prietaiso išsijungimą.
Kada užtenka relės, o kada reikia stabilizatoriaus? Jei įtampa krinta retai ir trumpai, pakanka relės, kuri atjungia apkrovą pavojingu metu. Jei tinklas silpnas nuolat, prasminga stabilizatorius, kuris įtampą pakelia iki normalios ir leidžia prietaisams veikti be pertrūkių.
Vertinant apsaugą namams verta atsiminti, kad ne kiekviena grėsmė būna matoma — kaip tik tyliausi, užsitęsę nuokrypiai varikliams kainuoja brangiausiai.
