Ant įmonių stogų įrengtos saulės elektrinės gali sumažinti iš tinklo perkamos elektros kiekį, tačiau vien jų turėjimas dar negarantuoja, kad visa pagaminta energija bus panaudota efektyviai. Gamybos ir vartojimo laikas ne visuomet sutampa: elektrinė daugiausia gamina vidurdienį, o didžiausias elektros poreikis įmonėje gali atsirasti ryte, vakare arba pradėjus veikti galingai įrangai.
Energijos kaupikliai verslui leidžia dalį perteklinės elektros išsaugoti ir panaudoti kitu metu. Vis dėlto tai nėra universali priemonė, vienodai naudinga kiekvienam verslui. Sprendimas turėtų būti pagrįstas faktiniais gamybos, vartojimo ir galios duomenimis.
Daugiausia naudos suteikia vietoje suvartota energija
Saulės elektrinė verslui ekonomiškai naudingiausia tuomet, kai kuo didesnė jos pagamintos energijos dalis suvartojama pačioje įmonėje. Jeigu gamybos metu veikia įrenginiai, šaldymo sistemos, ventiliacija ar biuro technika, pagaminta elektra iš karto pakeičia iš tinklo perkamą energiją.
Ne visos įmonės aktyviausiai dirba saulėtomis valandomis. Gamybos įmonėje energijos poreikis gali išaugti vakarinėje pamainoje, viešbutyje – vakare ir anksti ryte, o logistikos centre didesnės apkrovos gali atsirasti kraunant transportą.
Tokiais atvejais dieną susidaręs saulės energijos perteklius perduodamas į tinklą, o vėliau elektra vėl perkama. Kaupiklis leidžia dalį šio pertekliaus pasilikti ir panaudoti tada, kai įmonei jo iš tiesų reikia.
Galima sumažinti trumpalaikius galios šuolius
Verslo elektros sąnaudas lemia ne tik bendras sunaudotų kilovatvalandžių kiekis. Reikšmės gali turėti ir didžiausia tam tikru metu pasiekta galia. Ji išauga, kai vienu metu paleidžiami keli įrenginiai, pradeda veikti šildymo ar šaldymo sistemos arba įkraunamas elektrinis transportas. Tinkamai valdoma kaupimo sistema gali tokiu metu trumpam tiekti dalį reikalingos energijos ir sumažinti iš tinklo imamą galią. Tai vadinama galios pikų mažinimu.
Toks sprendimas gali būti naudingas įmonėms, kurių vidutinė apkrova nėra didelė, tačiau pasitaiko trumpų ir brangių vartojimo šuolių. Vis dėlto kaupiklio galia ir talpa turi būti parinktos pagal realius matavimus. Per mažas įrenginys nesuvaldys piko, o pernelyg didelis pareikalaus investicijos, kurios įmonė neišnaudos.
Kaupiklis gali padėti, kai ribojamas energijos atidavimas
Ne kiekviename objekte saulės elektrinė gali perduoti į tinklą visą norimą galią. Kartais tinklo galimybės yra ribotos, todėl elektrinės generacija saulėtomis valandomis turi būti mažinama. Dalis potencialiai pagaminamos energijos tokiu atveju lieka nepanaudota.
Energijos kaupikliai verslui gali perimti dalį pertekliaus tuo metu, kai pasiekiama leistina atidavimo į tinklą riba. Sukaupta energija vėliau panaudojama įmonės reikmėms. Tai gali leisti efektyviau išnaudoti jau įrengtą saulės elektrinę, nedidinant į tinklą perduodamos galios. Visgi, būtina įvertinti, kaip dažnai ir kiek laiko elektrinės gamyba iš tikrųjų ribojama. Jeigu tai nutinka tik kelias valandas per metus, vien dėl šios priežasties perkamas kaupiklis gali būti ekonomiškai nepagrįstas.
Atsarginis maitinimas nėra automatinė funkcija
Įmonės kaupikliu neretai domisi tikėdamosi, kad dingus elektrai veikla tęsis be sutrikimų. Vis dėlto ne kiekviena sistema gali automatiškai aprūpinti pastatą energija nutrūkus tiekimui iš tinklo. Atsarginiam maitinimui reikalingas tinkamas inverteris, automatinis persijungimas, atskirta elektros grandinė ir iš anksto nustatyti prioritetiniai vartotojai. Kaupiklio gali nepakakti visoms gamybos linijoms, todėl dažniausiai pasirenkama palaikyti serverius, ryšio sistemas, apsaugos įrangą, apšvietimą ar kitus kritinius procesus.
Svarbu apskaičiuoti ne tik baterijos talpą, bet ir jos atiduodamą galią. Didelės talpos kaupiklis nebūtinai galės vienu metu paleisti daug galingų įrenginių. Jeigu rezervinis maitinimas yra pagrindinis tikslas, sistema turi būti projektuojama pagal kritinių apkrovų sąrašą ir pageidaujamą jų veikimo trukmę.
Elektros kainų skirtumai atveria papildomų galimybių
Išmaniai valdoma sistema gali būti naudojama ne vien saulės energijai saugoti. Atsižvelgiant į elektros įsigijimo sutartį, energiją galima kaupti mažesnės kainos valandomis ir panaudoti tada, kai elektra brangesnė. Tiesa ta, kad teorinis kainų skirtumas dar nėra uždarbis. Į skaičiavimą reikia įtraukti energijos nuostolius įkraunant ir iškraunant bateriją, jos dėvėjimąsi, valdymo išlaidas bei galimus tarifus. Dažnas kaupiklio naudojimas gali didinti sutaupymą, bet kartu trumpinti laiką iki pastebimo jo talpos sumažėjimo, todėl valdymo sistema turi derinti kelis tikslus: saulės energijos pertekliaus kaupimą, galios pikų mažinimą, elektros kainų skirtumų išnaudojimą ir reikiamo energijos rezervo išlaikymą.
