Saulės elektrinės vis dar laikomos viena iš patraukliausių ilgalaikių investicijų į namų ūkio energetinę nepriklausomybę, tačiau jų įsirengimo kaina, nors ir sumažėjusi, vis dar kelia klausimų – ar tikrai verta mokėti 6 000 ar 10 000 eurų už naują sistemą?
Dėl to atsiranda alternatyva: įsigyti naudotą saulės elektrinę arba jos atskirus komponentus. Bet ar tokia idėja – pagrįsta? O gal tai loterija, kurioje gali tekti daugiau prarasti nei sutaupyti?
Kodėl apskritai atsiranda naudotų elektrinių rinka?
Dalis naudotų saulės modulių ar inverterių rinkoje atsiranda ne dėl gedimų, o dėl sistemos atnaujinimo. Pavyzdžiui, įmonės ar ūkininkai, kurie diegė pirmąsias elektrines prieš 8–10 metų, šiandien jas keičia galingesnėmis, efektyvesnėmis ar hibridinėmis sistemomis.
Kartais saulės elektrinės verslui išmontuojamos dėl pastato renovacijos, nuosavybės pakeitimo ar gamybinių poreikių pokyčių. Tokių atvejų daugėja, ypač Vakarų Europoje, ir Lietuvą pasiekia ne tik pavieniai moduliai, bet ir visa įranga – net su dokumentais ir likusia garantija.
Ekonomiškai viliojantis variantas
Pagrindinis argumentas, kodėl žmonės svarsto naudotą saulės elektrinę – tai kaina. Naudoti moduliai kainuoja nuo 50 % iki net 70 % pigiau nei nauji. Jei naujas 10 kW galingumo komplektas atsieina 8000–9000 eurų – tai naudotą (su senesniu inverteriu ir montavimo sistema) galima rasti už 2500–4000 eurų. Skirtumas – didelis.
Toks sprendimas gali būti naudingas tiems, kurių elektros poreikis nėra labai didelis, pavyzdžiui, sodo nameliui, garažui ar nedidelei sodybai. Arba tiems, kurie turi mažą biudžetą, bet nori pradėti nuo bazinio lygmens ir vėliau plėsti sistemą.
Tačiau kur slypi pavojai?
Svarbiausias dalykas – naudotos saulės elektrinės istorija. Ne visi moduliai yra vienodi ir ne visi naudoti komponentai yra tinkami naudoti dar 10–15 metų. Saulės modulių efektyvumas natūraliai krenta kasmet apie 0,5–0,7 %. Tai reiškia, kad 10 metų senumo modulis gali gaminti 10–15 % mažiau energijos nei naujas. Jei sistema buvo eksploatuota netinkamomis sąlygomis (perkaisdavo, buvo užteršta ar mechaniškai pažeista) – nuostoliai dar didesni.
Inverteriai – kitas silpnas taškas. Dauguma jų turi apie 10 metų tarnavimo laiką. Tad jeigu įrenginys jau dirbo 7–8 metus – jo likęs eksploatacijos laikotarpis trumpas. Naujo inverterio keitimas – 1000–1500 € išlaidų. Taip „sutaupymas“ gali greitai ištirpti.
Taip pat būtina įsitikinti, ar moduliai neturi „mikroįtrūkimų“, ar nėra problemų su jungtimis, laidais, ar nėra degimo žymių… Šias problemas aptikti plika akimi sudėtinga – dažnai reikia termovizinio tyrimo arba elektros testų.
Ką sako ekspertai?
Saulės sistemų inžinierius Mantas (kuris dirba su elektrinių diegimu nuo 2015 metų) teigia:
„Naudoti moduliai – tai tarsi naudotas automobilis. Jei žinai, ką perki, ir moki patikrinti – gali puikiai sutaupyti. Bet jei perki iš nežinomų šaltinių – rizikuoji įsigyti pigų laužą. Dažnai žmonės nusiperka naudotus inverterius iš Vokietijos, bet neturi nei dokumentacijos, nei instrukcijų, o sugedus – neturi kam kreiptis“.
Jo teigimu, saugiausia – pirkti iš sertifikuotų įmonių, kurios specializuojasi naudotų elektrinių diegime, atlieka testavimus ir suteikia bent trumpalaikę garantiją (1–2 metams). Taip pat verta rinktis komponentus, kurie dar turi galiojančias gamyklines garantijas, net jei jos tik likutinės.
Ar galima gauti paramą naudotai sistemai?
Šiuo metu APVA parama saulės elektrinėms taikoma tik naujiems įrenginiams. Tai reiškia, kad įsirengus naudotą elektrinę – negalėsite pretenduoti į dalinį kompensavimą, todėl nors naudota įranga atrodo pigesnė iš pradžių, įvertinus paramos netekimą – investicija ne visada tokia jau racionali.
Pavyzdžiui, 10 kW nauja sistema su APVA parama gali kainuoti apie 6000 €, o naudota – 4000 €. Skirtumas sumažėja, jei atskaičiuojate kompensaciją, tad naudinga skaičiuoti ne tik pradinę kainą, bet ir bendrai atsiperkamumą, eksploatacijos laikotarpį ir ateities kaštus.
