Auksas visada užėmė svarbią vietą žmonijos istorijoje. Senovės civilizacijų gerbiamas auksas buvo ne tik turto ir galios simbolis, bet ir vaidino svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje. Šiuolaikiniame pasaulyje aukso kainą lemia daugybė veiksnių. Šiame straipsnyje pasigilinsime į aukso kainų dinamiką ir panagrinėsime įvairius jo vertę lemiančius veiksnius.
Kas lemia aukso kainos pokyčius?
Kaip ir kitų tauriųjų metalų kainas, aukso kainą lemia daug įvairių veiksnių. Jų sąrašas yra neišsemiamas, bet galima išskirti svarbesnius iš jų.
- Pasiūla ir paklausa. Pats svarbiausias ekonominis principas, lemiantis bet kurios prekės, įskaitant auksą, kainą, yra pasiūla ir paklausa. Aukso gavybos bendrovės yra pagrindiniai šio metalo šaltiniai. Jų išgaunamas ir į rinką išleidžiamas kiekis daro tiesioginę įtaką jo kainai. Jei kasybos veikla mažėja dėl tokių priežasčių, kaip griežtesni aplinkosaugos reikalavimai arba prastesnė rūdos kokybė, pasiūla mažėja, o tai gali didinti kainas. Auksas yra paklausus tiek praktiniam naudojimui, pavyzdžiui, elektronikoje ir odontologijoje, tiek investavimo tikslais. Centriniai bankai taip pat perka auksą kaip dalį savo užsienio valiutos atsargų. Kai paklausa viršija pasiūlą, kainos paprastai kyla.
- Infliacija ir defliacija. Auksas dažnai laikomas apsidraudimu nuo infliacijos. Kai infliacija didelė, valiutos vertė mažėja, tačiau aukso vertė dažnai išlieka stabili arba net padidėja. Todėl infliacijos laikotarpiais investuotojai plūsta į auksą ir taip didina jo kainą. Ir atvirkščiai, defliacijos laikotarpiais aukso vertė gali sumažėti, nes kitas turtas tampa patrauklesnis.
- Centrinio banko atsargos. Centriniai bankai savo atsargose laiko didelius aukso kiekius. Jų pirkimo arba pardavimo veikla gali daryti įtaką pasaulinėms aukso kainoms. Kai centrinis bankas didina savo aukso atsargas, kainos paprastai kyla dėl padidėjusios paklausos. Ir atvirkščiai, jei bankas nusprendžia parduoti didelę dalį savo atsargų, dėl to aukso kainos gali sumažėti.
- Geopolitiniai įvykiai. Pasauliniai įvykiai, tokie kaip karai, ekonominės krizės ar politiniai neramumai, gali paskatinti investuotojus ieškoti saugesnių investavimo galimybių. Auksas, kaip materialus turtas, neramiais laikais dažnai tampa saugiu prieglobsčiu, todėl jo paklausa didėja, o kainos kyla.
- Palūkanų normos. Tarp centrinių bankų nustatytų palūkanų normų ir aukso kainos yra atvirkštinis ryšys. Kai palūkanų normos yra mažos, kitos investicijos, duodančios fiksuotą grąžą, gali būti ne tokios patrauklios, todėl investuotojai renkasi auksą, o tai savo ruožtu gali padidinti jo kainą.
- Spekuliacija. Spekuliantai, t. y. tie, kurie perka ir parduoda auksą siekdami gauti pelno, taip pat gali daryti įtaką jo kainai. Jei spekuliantai mano, kad kaina ateityje kils, jie dabar pirks daugiau. Ir atvirkščiai, jei jie tiki, kad kaina kris, jie gali parduoti, taip darydami įtaką rinkos kainai.
- Valiutos stiprumas. JAV dolerio stiprumas gali turėti įtakos aukso kainai. Kadangi auksas įkainotas doleriais, kai doleris stiprus, aukso kainos paprastai mažėja, o kai jis silpnas, aukso kainos paprastai didėja.
Apibendrinimas
Aukso kainai įtakos turi sudėtingas veiksnių tinklas – nuo pagrindinių ekonominių pasiūlos ir paklausos principų iki pasaulinių geopolitinių įvykių. Norintiems investuoti į auksą labai svarbu suprasti šią dinamiką. Tačiau, kaip ir bet kokią investiciją, prieš priimant bet kokius sprendimus būtina atlikti išsamius tyrimus ir galbūt pasikonsultuoti su finansų ekspertais. O jei jus domina investicijos į kitą turtą, pvz., brangakmenius, pirmiausiai kviečiame susipažinti su tuo, kuo skiriasi briliantas nuo deimanto.
