Saulėtą pirmadienio popietę biurų komplekse netikėtai pasigirsta garsus sirenos kaukimas. Koridoriuose pasklinda žmonės – vieni tiksliai žino, kur link judėti, kiti dairosi aplink ieškodami nuorodų, treti grįžta atgal pasiimti asmeninių daiktų. Šis scenarijus – ne tikras gaisras, o evakuacijos pratybos, tačiau darbuotojų reakcijos atskleidžia tiesą, kurią retas darbdavys nori pripažinti: popierinis evakuacijos planas nebūtinai virsta veiksminga praktika.
Teorija vs. praktika
Priešgaisrinė sauga – sritis, kurioje teorinės žinios be praktinio pritaikymo gali virsti tragedija. Ekspertai pastebi, kad absoliuti dauguma įmonių turi reikiamus dokumentus, schemas ir planus, tačiau realūs darbuotojų veiksmai pavojaus metu dažnai atskleidžia didžiulę spragą tarp teorijos ir praktikos.
„Kiekviename pastate pamatysite evakuacijos schemas, bet paklauskite eilinio darbuotojo, kur yra artimiausias gesintuvas ar evakuacinis išėjimas – dažnas nežinos”, – teigia saugos specialistas Tomas Virbickas, per metus organizuojantis dešimtis evakuacijos pratybų skirtingose įmonėse. „Planą turėti būtina, tačiau be reguliarių mokymų jis lieka tik formalumas.”
Psichologija ekstremaliose situacijose
Psichologai įspėja, kad streso situacijoje žmonės elgiasi kitaip nei įprastomis sąlygomis. Tyrimai rodo, kad ištikus pavojui, kai kurių žmonių sprendimų priėmimo gebėjimai smarkiai sutrinka – jie pamiršta elementariausius dalykus, negali prisiminti evakuacijos kelių ar tampa paralyžiuoti neveiksnumu.
Tarpautinės organizacijos duomenimis, per tikrus gaisrus 67% žmonių pirmiausiai bando išeiti tuo pačiu keliu, kuriuo įėjo į pastatą, ignoruodami evakuacinius išėjimus, net jei jie yra arčiau. Būtent todėl praktinės evakuacijos pratybos yra neįkainojama patirtis.
Ką atskleidžia pirmosios pratybos
Didelės gamybos įmonės personalo vadovė Lina Stankevičienė pasakoja apie pirmąsias evakuacijos pratybas jų įmonėje: „Manėme, kad mūsų darbuotojai puikiai informuoti – juk visuose skyriuose kabo schemos, saugos instruktažas pravestas. Tačiau pirmosios pratybos atskleidė, kad beveik 40% darbuotojų nežinojo, kur yra artimiausias evakuacinis išėjimas, o kai kurie grįžo atgal pasiimti asmeninių daiktų.”
Praktiniai mokymai atskleidžia ir tai, kad daugelis darbuotojų niekada gyvenime nėra naudojęsi gesintuvais, nors teoriškai žino, kaip jie veikia. Jie taip pat neturi supratimo, kaip elgtis susidūrus su dūmais, kada reikia šliaužti, o kada bėgti.
Reguliarių pratybų nauda
Įdomu tai, kad reguliariai organizuojamos pratybos ne tik pagerina darbuotojų pasiruošimą, bet ir sumažina panikos tikimybę. Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad įmonėse, kuriose evakuacijos pratybos buvo rengiamos bent du kartus per metus, darbuotojų reakcijos laikas sutrumpėjo 40%, o teisingų sprendimų skaičius išaugo beveik dvigubai.
Modernūs mokymo metodai
Naujausi mokymo metodai siekia sukurti kuo realistiškesnes sąlygas – naudojami dirbtiniai dūmai, triukšmas, netikėtumo elementai. Virtualios realybės technologijos leidžia imituoti įvairias pavojingas situacijas be realaus pavojaus. Tačiau specialistai įspėja, kad net ir tokių pažangių metodų negalima laikyti visišku pakaitalu realių pratybų, kuriose dalyvauja visi darbuotojai.
Sėkmės istorijos
Vilniaus biurų komplekse „Alfa” dirbanti administratorė Jurga pasakoja: „Po trečiųjų pratybų kolektyvas tapo žymiai drąsesnis. Pirmą kartą daugelis tiesiog sustingo išgirdę signalą. Dabar matau, kad žmonės žino, ką daryti – greičiau susiorientuoja, padeda kitiems, nekyla bereikalingos panikos.”
Ką stebėti per pratybas
Saugos ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į tokius darbuotojų elgesio aspektus per pratybas: • Ar darbuotojai žino, kur yra susirinkimo vieta lauke? • Ar jie patikrina, ar visi kolegos saugiai evakavosi? • Ar žino, kaip elgtis su neįgaliais kolegomis? • Ar supranta, kada naudoti gesintuvą, o kada tiesiog trauktis? • Ar vadovai prisiima atsakomybę už savo komandų evakuaciją?
Ilgalaikė investicija į saugumą
Bendrovės, kurios investuoja į nuolatines pratybas, pastebi ne tik geresnį pasiruošimą nelaimei, bet ir bendrą saugumo kultūros pagerėjimą. Darbuotojai tampa atidesniais aplinkiniams, greičiau pastebi potencialias grėsmes, aktyviau dalyvauja saugumo užtikrinimo procesuose.
„Mūsų tikslas – kad kiekvienas darbuotojas gebėtų evakuotis tamsoje, užsimerkęs,” – teigia didelės prekybos tinklo saugos vadovas. „Tai gali skambėti drastiškai, tačiau tikroje nelaimėje jūs dažnai nematote dėl dūmų, elektra būna išjungta, orientyrai pasikeitę. Tik raumenų atmintis, išugdyta per pratybas, gali jus išgelbėti.”
