Po sterilizacijos ar kastracijos svarbiausios yra pirmosios 10–14 dienų. Kas rytą verta pažiūrėti į žaizdą, stebėti apetitą, šlapinimąsi ir nuotaiką bei riboti judėjimą. Dauguma šunų sveiksta sklandžiai, tačiau laiku pastebėtas paraudimas, išskyros ar patinimas leidžia problemą išspręsti greitai ir paprastai.
Pirmoji para
Grįžęs namo šuo gali būti mieguistas, šiek tiek nekoordinuotas, kartais verkšlena ar dreba. Tai dažniausiai narkozės pasekmė, kuri praeina per keletą valandų iki paros. Leiskite jam ilsėtis šiltoje vietoje, toliau nuo laiptų ir kitų gyvūnų.
Pirmą vakarą pasiūlykite nedidelę porciją lengvo maisto. Jei šuo nevalgo pirmąjį vakarą, tai dar ne bėda. Jei atsisako ėsti ir kitą dieną, paskambinkite. Vandens duokite, bet nedideliais kiekiais, kad šuo vienu metu neišgertų per daug ir nesivemtų.
Iš savo praktikos pridėsiu: pirmą naktį dažniausiai neramesni būna šeimininkai nei šunys. Šuo jaučia jūsų nerimą, todėl ramus balsas ir tyli aplinka jam padeda labiau nei nuolatinis dėmesys. Jei šuo ramiai miega, nežadinkite jo tikrindami kas valandą.
Narkozė kartais trumpam paveikia ir kūno temperatūrą, todėl pirmą vakarą šuo gali ieškoti šiltesnės vietos ar drebėti. Užklokite jį lengvu pledu, bet neguldykite prie pat šildytuvo.
Kas rytą: penkių minučių patikra
Kiekvieną rytą, geriausia tuo pačiu metu ir šviesoje, pažiūrėkite į žaizdą. Ji turėtų būti sausa, kraštai suglausti, o aplink gali būti nedidelis paraudimas ir mėlynė, ypač pirmosiomis dienomis.
Ką tikrinti:
- ar žaizda nedidėja, nepradeda šlapiuoti ar pūliuoti;
- ar aplink neatsiranda minkšto patinimo, kuris didėja kasdien;
- ar siūlės ar klijai nėra pažeisti;
- ar šuo nelaižo ir nekramto žaizdos;
- ar šlapinasi ir tuštinasi kaip įprasta.
Nedidelis minkštas gumbelis po žaizda kartais būna skysčio sankaupa, kurią sukelia per didelis judėjimas. Ji dažnai praeina savaime, tačiau gydytojui ją parodyti verta. Patogiausia tai padaryti fotografuojant: kas rytą viena nuotrauka telefone parodo, ar žaizda gerėja, ar ne. Kai abejojate, nuotraukas galite parodyti gydytojui, pavyzdžiui, jei operaciją atliko Jakovo veterinarijos klinika Vilniuje, dažnai užtenka trumpo pokalbio, kad suprastumėte, ar reikia atvykti.
Dar vienas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra apetitas po kelių savaičių. Sterilizuotiems ir kastruotiems šunims energijos poreikis dažnai sumažėja, todėl tas pats porcijos dydis ilgainiui gali lemti svorio augimą. Pirmąsias dešimt dienų to nekeiskite, bet vėliau verta pasverti šunį ir aptarti porcijas su gydytoju.
Judėjimas: sunkiausia dalis
Daugeliui šunų jau po kelių dienų atrodo, kad jie visiškai sveiki. Būtent tada kyla didžiausia rizika. Šokinėjimas ant sofos, lakstymas paskui kamuoliuką, žaidimai su kitu šunimi gali ištempti vidines siūles ir sukelti komplikacijų.
Pirmąsias dvi savaites išėjimai tik su pavadėliu ir trumpi. Laiptus geriau nešti mažą šunį ant rankų, o didelį vesti lėtai. Jei šuo energingas, padeda uostymo žaidimai ir kramtymo žaislai, kurie nuvargina be fizinio krūvio.
Jei šuo nuobodžiauja ir dėl to tampa neramus, pabandykite padalyti ėdalą į kelias dalis ir duoti jį per uostymo kilimėlį ar žaislą, kurį reikia ištuštinti. Proto užduotys šunį nuvargina labiau, nei atrodo, ir padeda jam ramiau praleisti dienas, kai lakstyti negalima.
Apykaklė ar kostiumas
Apsauginė apykaklė nepatogi, bet veiksminga. Pooperacinis kostiumas daugeliui šunų patogesnis, ypač naktį. Svarbiausia, kad šuo negalėtų pasiekti žaizdos. Kostiumą verta pasimatuoti iš anksto, nes per laisvas jis nusmunka, o per ankštas trina. Vienos nakties laižymo užtenka, kad žaizda prasivertų ar užsikrėstų.
Nemaudykite šuns ir neleiskite jam lįsti į vandenį, kol žaizda nesugijusi. Tai galioja ir baloms, ir jūrai, ir vonios procedūroms. Purvinus pilvo plaukus galima atsargiai nuvalyti drėgna servetėle, nelečiant pačios žaizdos.
Kontrolinio vizito datą verta žinoti iš anksto. Siūlės, jei jos nėra tirpstančios, dažniausiai išimamos maždaug po dešimties dienų (gydytojai pabrėžia, kad nuo to, kaip atlikta šunų sterilizacija, priklauso ir sveikimo trukmė, o po laparoskopinės operacijos šunys į įprastą ritmą paprastai grįžta greičiau). Jei siūlės tirpstančios, kontrolinis vizitas vis tiek naudingas, nes gydytojas apžiūri žaizdą ir pasako, kada galima grįžti prie įprasto judėjimo.
Kada skambinti nedelsiant
Skambinkite iš karto, jei šuo vemia ne kartą, nesišlapina ilgiau nei parą, žaizda kraujuoja ar iš jos teka skystis, dantenos išblyškusios, pilvas skausmingas ar išsipūtęs, o šuo silpnas ir nenori keltis. Tokie atvejai reti, tačiau jiems reikia greitos pagalbos.
Taip pat skambinkite, jei šuo nuolat dreba, slepiasi, nebeina iš savo vietos arba jo elgesys smarkiai pasikeitė kitaip, nei įprasta po narkozės. Šeimininkas savo šunį pažįsta geriausiai, todėl jausmas, kad kažkas ne taip, irgi yra priežastis paskambinti.
Visais kitais atvejais užtenka kantrybės. Dauguma šunų po dviejų savaičių grįžta į įprastą gyvenimą, o šeimininkai su šypsena prisimena, kaip nerimavo pirmąjį vakarą.
